Gsike 5,12 kWh sieninės baterijos parinkimas vakaro atsargai ir savajam energijos vartojimui nutrūkus elektros tiekimui
Suomiškas 5,12 kWh sieninio LFP modulio parinkimo vadovas: kaip apskaičiuoti vakarinį savosios energijos vartojimą, atsarginio maitinimo trukmę nutrūkus tiekimui, naudojamą energiją ir prietaisus, kuriuos verta prijungti prie atsarginės grandinės su 230 V hibridiniu inverteriu.
Gsike FixWall 5.0 sieninė LiFePO4 baterija, kurios nominalioji įtampa yra 51,2 V 48 V klasėje, turi 100 Ah talpą ir sukaupia 5120 Wh, arba 5,12 kWh. Toks energijos kiekis tinka svarbiausioms mažo namo, buto ar vasarnamio grandinėms maitinti, bet ne visam namui su elektriniu šildymu ir galinga virykle. Modulis yra tik nuolatinės srovės įrenginys: korpuse nėra kintamosios srovės lizdo, „Wi-Fi“ ar mobiliosios programėlės; 230 V kintamąją srovę prietaisams tiekia atskiras hibridinis inverteris, prie kurio baterija jungiama per galios ir duomenų perdavimo magistrales.
Savosios energijos vartojimas ir atsarginis maitinimas nutrūkus tiekimui skaičiuojami pagal tą patį energijos rezervą, tačiau skirtingomis sąlygomis. Įprastomis dienomis modulis kaupia dienos saulės energijos perteklių, kad vakare namas naudotų sukauptą energiją, o ne pirktų elektrą iš tinklo vakarinio tarifo kaina. Nutrūkus elektros tiekimui, tas pats rezervas naudojamas prioritetinėms grandinėms iki įkrovimo arba įtampos atkūrimo. Svarbu atskirti šiuos du režimus: sutaupytos lėšos dėl tarifo priklauso nuo dieną pagaminamos saulės energijos, o atsarginio maitinimo trukmė – nuo iškrovimo gylio, konversijos nuostolių ir prie grandinės prijungtų prietaisų.
Pirkėjai, apsilankantys google.fi, klausia, ar 5,12 kWh užteks šaldytuvui, apšvietimui ir interneto ryšiui iki ryto, kokios vidutinės galios atsargos pakanka ir ar verta planuoti antrą lygiagrečiai jungiamą modulį. Atsakymo negalima sutraukti iki vieno skaičiaus: jis priklauso nuo išmatuoto vakarinio suvartojimo, leistino iškrovimo gylio, inverterio naudingumo koeficiento, dieną pasiekiamo įkrovimo ir modulio įrengimo vietos temperatūros. Toliau pateikiamas aiškus skaičiavimas eurais ir kilovatvalandėmis, į kurį galima įrašyti savo skaitiklio ir prietaisų kortelių duomenis.
Pradiniai duomenys vakaro atsargai apskaičiuoti
- Sukaupta energija: 51,2 V nominalioji įtampa 48 V klasėje, 100 Ah talpa, 5120 Wh, arba 5,12 kWh; elementai sujungti į 16S1P ličio geležies fosfato LiFePO4 bateriją.
- Srovės riba: 50 A nuolatinė srovė atitinka 2560 W galios magistralėje; trumpam 100 A srovė užtikrina 5120 W, tačiau ši didžiausios galios būsena nėra nuolatinė galia ir negali būti palaikoma ilgai.
- Įtampos diapazonas: darbinis diapazonas nuo 43,2 V iki 58,4 V, įkraunama iki 58,4 V pagal 16S LFP profilį, kurį turi palaikyti pasirinktas inverteris.
- Apsaugos korpusas: integruota BMS sistema apsaugo nuo per didelės įkrovos, visiško iškrovimo, per didelės srovės, trumpojo jungimo, perkaitimo, per didelio atšalimo ir įtampos šuolių.
- Duomenų perdavimo sąsajos: RS232, dviguba RS485 ir CAN-BUS perduoda įkrovos lygį ir apribojimus suderinamam hibridiniam inverteriui.
- Ciklinė naudojimo trukmė: 6000 ciklų esant 80 % iškrovos gyliui ir 25 °C temperatūrai; numatomas naudojimo laikas – beveik dešimt metų, gamintojo garantija – treji metai.
- Akumuliatorių bloko plėtra: galima lygiagrečiai sujungti iki 16 modulių su 51,2 V magistrale (iš viso 81,92 kWh); nuosekliai jungti negalima, taip pat negalima maišyti skirtingų prekių ženklų ar talpos modulių.
- Korpusas ir aparatinė įranga: sieninis korpusas su plieniniu laikikliu, apvalus LCD ekranas, IP54 klasė, sertifikatai CE, RoHS ir UN38.3.
- Klimato sąlygos: darbinė temperatūra nuo −10 °C iki 50 °C, laikymo temperatūra 0–35 °C, drėgmė mažesnė nei 95 % RH; vidinio šildymo nėra, įkrovimas esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai blokuojamas.
- Svoris ir matmenys: neto svoris 44 kg, 640 × 428 × 160 mm; pakuotėje yra modulis, duomenų perdavimo ir maitinimo laidai, instrukcija ir tvirtinimo dalys.
Vakaro rezervą sudaro kilovatvalandės, kurios iš tikrųjų pasiekia grandines, atskaičiavus iškrovos gylio ribas ir inverterio nuostolius, o ne ant korpuso nurodyta talpa.
Kaip veikia vakarinis savos energijos vartojimas ir atsarginis maitinimas
Įprastu saulės energija maitinamo namo ciklu skydeliai dieną pirmiausia kurį laiką tiekia energiją apkrovai, o tada perteklius nukreipiamas į akumuliatorių. Temstant, kai saulės spinduliuotė mažėja, o buitiniai prietaisai įjungiami, inverteris ima energiją iš kaupiklio ir maitina namą, taip padidindamas savąjį suvartojimą. Jei dienos gamybos nepakanka visam vakarui, trūkstama energija imama iš tinklo; dingus elektrai, tas pats rezervas naudojamas, kol akumuliatorius įkraunamas arba atsistato įtampa.
Atsarginę grandinę sudaro prioritetinės grandinės. Prie jos verta prijungti šaldytuvą, pagrindinių kambarių apšvietimą, vandens siurblį, sezonui tinkamą šildymo grandinę, maršrutizatorių, telefonų įkroviklius ir būtiniausią virtuvės prietaisą. Didelės varžinės apkrovos, viryklės, vandens šildytuvas ir oro kondicionierius per trumpą laiką sunaudoja daug energijos ir greitai sutrumpina autonomijos trukmę; jie paliekami prijungti prie įprasto tinklo arba atskiros rankiniu būdu įjungiamos prioritetinės grandinės, kad neįsijungtų automatiškai atsarginio maitinimo metu.
Skydelių buvimas labiau nei bet kuris kitas veiksnys keičia autonomijos pusiausvyrą. Kai ant stogo yra energiją gaminanti sistema, inverteris dieną kurį laiką maitina apkrovą ir kartu įkrauna modulį, todėl vakare likęs rezervas susideda iš pradinio įkrovos lygio ir dienos gamybos, atėmus dienos suvartojimą. Jei energija negaminama, įrenginys naudoja tik iki elektros tiekimo sutrikimo sukauptą energiją, o autonomija apskaičiuojama kaip uždaras rezervas be papildomos įkrovos. Praktiškai pasitaiko abu atvejai, tačiau vakaro veikimo trukmė gerokai skiriasi.
Įkrovos lygis rodomas modulyje esančiame apvaliame LCD ekrane ir perduodamas į suderinamą keitiklį per RS232, RS485 arba CAN. Ekrane pateikiama informacija apie įkrovą, įtampą, srovę ir apsaugos suveikimų istoriją: sistemoje nėra programėlės ar debesijos paslaugos, visi nustatymai atliekami vietoje, todėl atsarginio maitinimo grandinė mažiau priklauso nuo ryšio kanalo ir išorinių paslaugų. Įkrovimo profilis, srovės ribos ir BMS slenkstinės vertės nustatomos keitiklyje prieš pirmąjį paleidimą, antraip modulis nepereis įprasto įkrovimo ir iškrovimo režimo.
Atsarginio maitinimo grandinės prietaisų sąrašas ir jų vidutinė galia lemia, kiek valandų veiks kaupiklis, todėl grandinės sudėtį reikia nuspręsti prieš pasirenkant talpą, o ne po įrengimo.
Vakarinės namų ūkio apkrovos struktūra Suomijoje
Suomijos namų ūkiuose elektros energija dažnai daugiausia vartojama popietę ir vakare, kai baigiasi darbo diena, gaminamas maistas, įjungiamos šviesos ir naudojami buitiniai prietaisai bei elektronika. Toks paros ritmas palankus kaupikliui, skirtam savo pagamintai energijai vartoti: dieną saulės baterijos gali pagaminti daugiau energijos, nei tuo metu suvartojama namuose, o kaupiklis gali ją išsaugoti vakaro laikotarpiui. Jei energija daugiausia vartojama ryte arba dieną, kaupiklio nauda mažesnė, nes sukaupta energija ir jos poreikis nesutampa laike.
Įprastą vakarą pastoviąją apkrovą sudaro maršrutizatorius, modemas, LED apšvietimas, televizorius arba ekranas, įkrovikliai ir kita elektronika, kurių energijos sąnaudos valanda po valandos išlieka gana pastovios. Kintamąją apkrovą sudaro periodiškai veikiantys šaldytuvo ir šaldiklio kompresoriai, indaplovės arba naujos skalbyklės ciklai, viryklė, vandens šildytuvas ir galimas cirkuliacinis siurblys. Šie prietaisai neveikia nuolat, tačiau įsijungę gali trumpam suvartoti gerokai daugiau energijos nei vidutiniškai.
Metų laikas keičia apkrovos ir gamybos santykį. Vasaros dienomis saulės baterijos pagamina daug energijos, o vakarais ilgiau šviesu, todėl apšvietimo poreikis būna nedidelis. Trumpomis žiemos dienomis gamyba kuklesnė, tačiau daugiau reikia apšvietimo ir patalpų šildymo, todėl kaupiklis labiau praverčia kaip atsarginis maitinimo šaltinis ir galimybei įkrauti iš tinklo, o ne vien sukauptam saulės energijos pertekliui perkelti. Taigi, sistemos dydį reikia parinkti atsižvelgiant į bendrą metų ciklą, o ne į vienos dienos konkrečiu metų laiku poreikius.
Tarifų intervalai turi įtakos tam, kiek sutaupyti leidžia kaupiklis. Jei elektros sutartyje taikomi dienos ir nakties tarifai arba nuo laiko priklausantis perdavimo mokestis, kaupiklis gali perkelti pigiau įsigytą arba savo pagamintą energiją į brangesnį vakaro laikotarpį. Jei sutartyje taikomas vienodas tarifas arba gamybos ir vartojimo skirtumas nedidelis, finansinė nauda iš savos energijos vartojimo bus kuklesnė, o kaupiklio vertė labiau priklausys nuo atsarginio maitinimo, o ne nuo kainų arbitražo. Geriausias šio vertinimo šaltinis – jūsų sąskaitos.
Remiantis užrašais ar skaitiklio rodmenimis, verta atskirti prietaisus, kurie naudojami kiekvieną vakarą, nuo tų, kurie įjungiami tik retkarčiais arba savaitgaliais. Nuolatinė apkrova sudaro pagrindą, kurį atsarginio maitinimo metu turi išlaikyti energijos kaupiklis; prireikus nereguliariai naudojamus prietaisus galima atjungti nuo rezervinio kontūro, kad ribotas energijos rezervas nebūtų eikvojamas nebūtiniems prietaisams. Tokį skirtumą lengviau nustatyti prieš įsigyjant akumuliatorių, o ne per elektros tiekimo sutrikimą tamsoje.
Būsto tipas lemia, kokią vakaro apkrovos dalį realiai galima prijungti prie rezervinio kontūro. Daugiabutyje apkrova dažnai būna nedidelė, o kontūras apima tik kelis būtiniausius prietaisus; nuosavame name gali tekti atsižvelgti į siurblį ir šildymo kontūrą; vasarnamyje energija vartojama sezoniškai, o apkrova būna mažiausia. Visais atvejais reikėtų remtis savo prietaisų sąrašu, o ne bendruoju namų ūkių vidurkiu, kuriuo remiasi gamintojo reklama.
Kiek energijos iš tikrųjų lieka vakarui
Nurodyti 5,12 kWh – tai apskaičiuota elementų talpa, o ne kiekis, kurį galima išnaudoti iki paskutinio vato. Nustačius 80 % leistiną iškrovos gylio ribą, dalis talpos paliekama kaip rezervas elementams apsaugoti, o dėl keitiklio efektyvumo, laidų nuostolių ir matavimo apvalinimo dar keliais procentiniais punktais sumažėja gaunamos kintamosios srovės kiekis. Toliau pateiktoje lentelėje skaičiavimo pagrindu laikoma 849,99 euro pardavimo kaina, 1250,00 euro palyginamoji vertė ir trys energijos lygiai.
| Energijos pagrindas | Skaičiavimas | Energija per ciklą | Kainos santykis |
|---|---|---|---|
| Vardinė elementų talpa | 849,99 € ÷ 5,12 kWh | 5,12 kWh | ≈ 166,01 € už vardinę kWh |
| 80 % iškrovos gylio rezervas | 5,12 × 0,80; 849,99 € ÷ 4,096 kWh | ≈ 4,10 kWh | ≈ 207,52 € už rezervinę kWh |
| Naudojamoji kintamoji srovė ~95 % | 4,096 × 0,95; 849,99 € ÷ 3,891 kWh | ≈ 3,89 kWh | ≈ 218,45 € už naudojamosios kWh kainą |
Buitinių išlaidų skaičiavimams palyginti tinkamiausias rodiklis yra būtent iš inverterio gaunama kintamoji srovė: čia jau atsižvelgta ir į iškrovos gylio ribas, ir į keitimo nuostolius. Tikrasis efektyvumas priklauso nuo keitiklio modelio, kabelių kokybės ir temperatūros korpuso viduje, todėl skaičiuojant daroma prielaida, kad efektyvumas siekia 95 %, tačiau tai nėra išmatuota jūsų sistemos vertė.
Naudojant 80 % iškrovos gylį, planuojamas rezervas yra apie 4,10 kWh; per įprasto efektyvumo inverterį gaunama maždaug 3,7–3,9 kWh naudojamosios kintamosios srovės vienam ciklui. Pavyzdžiui, nedidelio būsto grandinė su šaldytuvu, apšvietimu, siurbliu ir maršrutizatoriumi, esant vidutinei vakaro apkrovai, gali sunaudoti 0,4–1,2 kWh per valandą. Šį įvertį reikėtų tikrinti pagal tikrąjį prietaisų sąrašą, o ne pagal internete pateikiamus vidurkius.
Didėjant akumuliatorių blokui, vieno kilovatvalandės kaina paprastai mažėja. Antras lygiagrečiai prijungtas modulis padvigubina talpą ir leidžia paskirstyti montavimo darbus tarp modulių; „Gsike“ išplėtimo galimybė leidžia prijungti iki 16 modulių prie 51,2 V magistralės. Vienas modulis užtikrina svarbiausių buto, mažo namo ar sodybos grandinių maitinimą; didesniam blokui kabeliai, saugikliai ir keitiklio parinkimas apskaičiuojami atskirai, todėl galutinė sistema projektuojama pagal išmatuotą vakaro ir nakties suvartojimą, o ne didžiausią galimą modulių skaičių.
Lyginant du panašius vakarus, energiją verta padalyti į pastoviąją ir kintamąją dalis. Pastoviąją apkrovą sudaro maršrutizatorius, LED apšvietimas, įkrovikliai ir elektronikos įrenginiai, kurie per visą laikotarpį vartoja gana tolygiai. Kintamąją dalį sudaro cikliškai veikiantis šaldytuvo kompresorius, siurblys, virtuvės prietaisai ir šildymo įrenginiai, kurie įsijungia trumpais intervalais ir sukuria galios pikus. Suvesti visa tai į vieną vidurkį pakanka preliminariam vertinimui, tačiau galutinis skaičiavimas atliekamas kiekvienam prietaisui atskirai: pastovioji grandinė užtikrina tolygų vartojimą, o didžiausią galią vartojantys prietaisai atskirai tikrinami pagal BMS srovę ir keitiklio palaikomąją galią.
Iškrovimo gylis turi įtakos ne tik vieno vakaro trukmei, bet ir elementų eksploatavimo ištekliui. Kuo mažiau modulis iškraunamas iki apatinės įkrovos ribos, tuo daugiau ciklų jis atlaiko, kol praranda talpą; nurodyti 6000 ciklų atitinka 80 % DoD esant 25 °C, o saikingai iškraunant iki pusės įkrovos, numatomas metinis eksploatavimo laikas pailgėja. Buitinėje sistemoje tai reiškia, kad atsargoje verta palikti nedidelę maržą virš projektinės minimalios ribos, užuot kas vakarą iškraunant akumuliatoriaus korpusą iki iškrovimo ribos.
Apkrovos scenarijai: butas, individualus namas, sodyba, maža parduotuvė
Butas arba mažas miesto namas
Atsarginis maitinimas paprastai apima tik apšvietimą, šaldytuvą, maršrutizatorių, įkroviklius ir vieną paprastą virtuvės prietaisą. Bendra šios grandinės vakarinė galia yra nedidelė, o 3,7–3,9 kWh atsarga gali kelias valandas maitinti svarbiausias grandines; saulės kolektoriai, vandens šildytuvas ir oro kondicionierius į šią grandinę neįtraukiami, jei skaičiavimai neatliekami iš naujo.
Kaimo individualus namas
Vakaro apkrovos grandinėje taip pat numatomas vandens siurblys ir sezoninis šildymo kontūras. Siurblio ir katilo paleidimo srovės apskaičiuojamos atskirai nuo vardinės galios, o bendra grandinių galia tikrinama pagal nuolatinės srovės grandinės ribą ir keitiklio palaikomoji galią.
Sodyba ir sezoninis būstas
Sezoniškai ir trumpų apsilankymų metu naudojamoje vietoje modulis pertrūkio metu palaiko veikiančius šviestuvus, vandens siurblį, šaldytuvą ir ryšio įrenginį. Būtina patikrinti patalpos temperatūros sąlygas: žiemą nešildomoje sodyboje temperatūra gali nukristi žemiau darbinio diapazono ribos, todėl parenkama kita įrengimo vieta.
Maža parduotuvė arba kavinė
Salės apšvietimas, šaldytuvai, kasos sistema ir patalpos apšvietimas palaiko įprastą parduotuvės darbą, kai tinkle nėra įtampos. Parduotuvės apkrova dažnai būna didesnė nei namų ūkio, todėl prieš užsakant palyginamas dienos ir nakties suvartojimas, priimtina veikimo autonominiu režimu trukmė ir sumontuoto keitiklio vardinė galia.
Patikimiausia energijos atsarga vakarui sukaupiama tada, kai dieną įkraunami skydeliai, o vakarinė apkrova tenka tam pačiam laikotarpiui; nesutapus gamybai ir suvartojimui, dalis sukauptos energijos lieka nepanaudota.
Dažni teiginiai apie sistemos dydį ir kaip juos patikrinti
Vienas dažnas teiginys – kad akumuliatoriaus kWh vertė tiesiogiai parodo, kiek laiko elektros tiekimo sutrikimo metu galima aprūpinti namą energija. Tai tiesa tik iš dalies: kWh nurodo sukauptą energiją, tačiau tikroji veikimo trukmė priklauso nuo grandinės galios, iškrovimo gylio, keitimo nuostolių ir paleidimo galios šuolių. Tų pačių 5,12 kWh gali pakakti kelioms valandoms nedidelei apšvietimo ir ryšio grandinės apkrovai arba energija gali greitai baigtis esant didelei šildymo ar viryklės apkrovai, todėl vien talpos skaičiaus sprendimui nepakanka.
Antrasis teiginys – kad didesnis akumuliatorius visada yra geresnis pasirinkimas. Per didelis kaupiklis padidina investicijas, kabelių ir vietos poreikį, nors apkrova jo atitinkamai neišnaudoja, todėl kiekviena perduota kilovatvalandė kainuoja brangiau. Per mažas kaupiklis savo ruožtu palieka grandinę be energijos jau pirmąją elektros tiekimo sutrikimo valandą. Tinkamas dydis nustatomas pagal jūsų išmatuotą suvartojimą ir atsarginio maitinimo tikslą, o ne pagal didžiausią rinkoje prieinamą modelį.
Trečioji prielaida – kad pats akumuliatorius gali palaikyti įrenginių veikimą be atskiro keitiklio. „Gsike“ modulis yra tik nuolatinės srovės mazgas: jame nėra kintamosios srovės lizdo, o namų 230 V įrenginiams reikia atskiro suderinamo hibridinio keitiklio. Be keitiklio arba be keitiklio su atsarginio maitinimo perjungimo funkcija energijos kaupiklis nesuteiks laukiamo atsarginio maitinimo, net jei jo talpos pakaktų apkrovos energijos poreikiui patenkinti.
Keturi aspektai, kuriuos reikia patikrinti, susiję su žiemos sąlygomis ir vieta. Temperatūra veikia ir elementų našumą, ir leidžiamą įkrovimą: modulyje nėra šildymo, o žemesnėje nei 0 °C temperatūroje įkrovimas blokuojamas. Jei vieta žiemą įšąla arba yra drėgna ir kaupiasi kondensatas, apskaičiuotas sistemos dydis praktiškai nepasiteisins, nes korpusas negalės veikti nurodytomis sąlygomis. Todėl vietos sąlygos yra pajėgumo planavimo dalis, o ne atskiras montavimo klausimas.
Kas padidina vakaro atsargą
- Tikroji dienos gamyba: saulės sistema, sukurianti perteklių saulėtomis valandomis, suteikia moduliui energijos įkrauti ir pailgina autonominio veikimo laiką.
- Aiškus atsarginių grandinių sąrašas: pasirinkus svarbiausius įrenginius ir nurodžius jų pastovią galią bei veikimo laiką, galima realistiškai apskaičiuoti energijos atsargą vakarui ar nakčiai.
- Nuosaikus iškrovimas: palaikant 20–80 % įkrovos lygį, apsaugomi elementai ir išsaugoma nurodyta 6000 ciklų trukmė, kai DoD yra 80 %.
- Suderinamas keitiklis: modelis, palaikantis 58,4 V LFP profilį ir RS485/CAN magistralę (su „Pylontech“ suderinamu variantu), sumažina nuostolius ir užtikrina tikslų įkrovimo duomenų perdavimą.
- Kuiva ja lämmin tila: kuiva, −10…50 °C:n lämpötilassa pysyvä tila, jossa on riittävä ilmanvaihto ja tilaa kaapeleille, pidentää akun ja kennojen käyttöikää.
- Säännöllinen syklitys: päivittäinen lataus ja iltainen purkaus pitävät vuosittaisen syklimäärän akun laskennallisen käyttöiän rajoissa.
- Sopiva kapasiteetti: kulutukseen sovitettu varaus estää sekä maksamasta turhasta kapasiteetista että jättämästä piiriä ilman virtaa katkon ensimmäisellä tunnilla.
Mikä heikentää odotuksia iltavarauksesta
- Suuri huippukuorma: lämmittimet, liedet, vedenlämmittimet ja tehokkaat työkalut kuluttavat varauksen nopeasti. Ne on jätettävä varavirtapiirin ulkopuolelle tai niiden kulutus on katettava suuremmalla akustolla.
- Ei latausta päivällä: ilman aurinkopaneeleja moduuli voi luovuttaa vain varastoitua energiaa, eikä yhdellä akulla saavuteta usean päivän autonomiaa.
- Kylmä ja kostea: lämmittämätön, pakkasen tuntumassa oleva tila rajoittaa latausta, ja kosteuden tiivistyminen lyhentää akun käyttöikää. Sisäistä lämmitintä ei ole.
- Valmiin järjestelmän kokonaishinta: invertteri, toimitus, kaapelit, sulakkeet ja asennustyö lisätään moduulin hintaan, ja ne on huomioitava todellisessa laskelmassa sen sijaan, että verrattaisiin vain akkujen hintoja.
- Ylioptimistiset teho-odotukset: 2560 W:n jatkuva DC-tehoraja ei ole sama kuin invertterin lähtöteho; todellinen vaihtovirtateho määräytyy invertterimallin ja sen asetusten mukaan.
- Yhteensopivuutta ei tarkistettu etukäteen: tiedonsiirtoprotokolla, latausprofiili ja BMS:n kynnysarvot on tarkistettava invertteristä ennen ostoa. Muuten akku ei siirry normaaliin lataus- ja purkaussykliin.
Autonomiaesimerkkejä tunneittain
Autonomia tunneissa on käytettävissä olevan energian suhde varavirtapiirin keskitehoon samalla ajanjaksolla. Jos purkausrajojen ja invertterihäviöiden jälkeen energiaa on jäljellä noin 3,89 kWh, maltillisella 0,4 kW:n keskiteholla käyttöaika on noin 9,7 tuntia; 0,8 kW:n teholla sama varaus riittää 4,9 tunniksi ja 1,2 kW:n teholla 3,2 tunniksi. Kaikki esitetyt arvot ovat laskennallisia: todellinen kuormitus vaihtelee, jääkaapin kompressori ja pumppu käyvät jaksoittain, ja käynnistysvirta ylittää hetkellisesti nimellisarvon. Siksi varaus mitoitetaan huippukuormia varten riittävällä marginaalilla, ei yhden keskiarvon perusteella.
Verta kannattaa ensin jakaa, mitkä laitteet jäävät varavirtapiiriin. Sähkölämmitteisen kodin, jossa on vedenlämmitin tai liesi, iltakulutus on radikaalisti erilainen kuin kaasukattilalla ja maltillisella määrällä kodinkoneita varustetussa asunnossa. Samoin ensimmäisessä tapauksessa akku riittää vain muutamaksi tunniksi valoon ja yhteydenpitoon, kun taas toisessa se kattaa illan ja osan yöstä tärkeimmissä pistorasioissa. Akkuja voi verrata keskenään vain, jos ne syöttävät samoja laitteita; muuten kyse on eri kuormista, ei eri akuista.
Elektros energijos srautas nutrūkus maitinimui pirmiausia keičia autonomijos skaičiavimą. Dieną generatorius gali laikinai išjungti dalį apkrovos, todėl veikimo trukmė apskaičiuojama prie pradinio energijos rezervo pridėjus dienos gamybą ir atėmus apkrovą. Jei generatoriaus nėra, rezervas mažėja tiesiai nuo pradinio lygio iki apatinės iškrovos ribos, o projektuotojas nustato ribą, ties kuria BMS apriboja atiduodamą galią, kad apsaugotų elementus.
Praktiškas pasirengimo būdas – savaitę registruoti suvartojimą: įrenginius, jų įsijungimo laiką ir numatomą galią, atskirai pažymint būtinąsias grandines ir tas, kurias galima atjungti nutrūkus maitinimui. Šis sąrašas parodo, ar pakanka vieno 5,12 kWh modulio, ar grandinė turi būti apribota tik būtinomis rozetėmis, ar reikia numatyti galimybę ateityje lygiagrečiai prijungti daugiau baterijų modulių. Sprendimas priimamas remiantis išmatuotu balansu, o ne didžiausia rinkoje siūloma talpa.
Svarbu atminti, kad atsarginio maitinimo trukmė nemažėja tolygiai. Kai įkrovos lygis nukrinta žemai, BMS gali apriboti atiduodamą galią, kad apsaugotų elementus, o inverteris sumažina apkrovą dar nepasiekus apatinės ribos. Todėl autonomijos nereikėtų skaičiuoti iki paskutinio vato – reikia palikti rezervą, atsižvelgiant į apribojimus esant žemam įkrovos lygiui ir nenumatytus trumpalaikius apkrovos šuolius.
Taip pat verta atskirti tikrąją įrenginių veikimo trukmę nuo vardinės galios. Šaldytuvas ne visą laiką naudoja vardinę galią – kompresorius įsijungia ciklais, o šildymo įrenginys gali beveik nuolat vartoti visą vardinę galią. Kai sąraše šie rodikliai pateikiami atskirai, valandines energijos sąnaudas galima įvertinti tiksliau nei tiesiog sudėjus įrenginių galią vatais. Prieš pradedant naudoti sistemą, montuotojas gali patikrinti skaičiavimus pagal apkrovų sąrašą ir inverterio nustatymus.
Talpos parinkimas žingsnis po žingsnio
Pirmasis žingsnis – surinkti duomenis apie išmatuotą suvartojimą. Savaitę ar mėnesį registruojama, kiek elektros energijos iš tinklo sunaudota kilovatvalandėmis, kada tenka vakarinė ir didžiausia apkrova ir kiek energijos per dieną vidutiniškai pagamino nuosava saulės sistema. Jei saulės modulių nėra, nesistengiama spėlioti apie dienos perteklių, o apskaičiuojamas tik atsarginio maitinimo poreikis. Neturint šių duomenų, talpa parenkama remiantis prielaida, kuri gali būti ir per didelė, ir per maža.
Antrasis žingsnis – sudaryti atsarginės grandinės įrenginių sąrašą. Prie kiekvieno įrenginio nurodoma vardinė galia vatais, numatoma veikimo trukmė per rezervinę valandą ir paleidimo momentu vartojama momentinė srovė. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama vidutinė grandinės galia ir numatomos energijos sąnaudos per valandą. Nuolat veikiančių įrenginių apkrovos sumuojamos kaip pastovios, o didžiausios apkrovos įrenginiai apskaitomi atskirai, kad jų paleidimo srovės neužgožtų vidurkis.
Trečiasis žingsnis – palyginti naudingąją energiją su apkrova. Apskaičiavus iš rezervo gaunamą kintamosios srovės energiją, atsižvelgiant į 80 % DoD ir keitiklio nuostolius, ji dalijama iš vidutinės grandinės galios ir taip gaunamas apytikris veikimo laikas valandomis. Jei jis trumpesnis už norimą rezervinio maitinimo trukmę, grandinės apimtis mažinama arba projektuojama didesnė akumuliatorių sistema; jei rezervo lieka gerokai daugiau, galima rinktis mažesnę talpą arba atidėti plėtrą vėlesniam laikui.
Ketvirtasis žingsnis – patikrinti galios ir srovės ribas. Nuolatinė grandinės galia neturi viršyti modulio nuolatinės atiduodamosios galios, o paleidimo srovės šuolius reikia palyginti su trumpalaike didžiausia galia ir keitiklio galimybėmis. Jei kurio nors įrenginio paleidimo srovė tampa per didelė, jis pašalinamas iš atsarginio maitinimo grandinės arba sistemai parenkamas galingesnis keitiklis. Šiame etape montuotojas taip pat patikrina kabelių skerspjūvius, saugiklius ir atjungiklį.
Penktasis žingsnis – įvertinti sistemos mastą. Vienas 5,12 kWh modulis tinka svarbioms grandinėms ir vakariniam savos energijos vartojimui; jei siekiama maitinti visą namą, užtikrinti autonomiją kelioms dienoms arba palaikyti veikiančią didelę šildymo ar siurblių apkrovą, reikės kelių lygiagrečiai sujungtų modulių ir atitinkamų kabelių, apsaugos priemonių bei keitiklio. Plėtros galimybes verta išsiaiškinti jau renkantis pirmąjį modulį, net jei antrasis nebus montuojamas iš karto.
Vakaro rezervo skaičiavimo kontrolinis sąrašas
- Pažymėkite vakaro ir nakties sąnaudas už pastaruosius kelis mėnesius: elektros energijos suvartojimą iš tinklo, saulės modulių generaciją, dienos ir vakaro kilovatvalandes bei didžiausios apkrovos laikotarpius.
- Surašykite atsarginius lizdus: kiekvieno įrenginio galią, siurblių ir katilų paleidimo srovę bei veikimo laiką dingus įtampai.
- Apskaičiuokite naudingąją energiją: pradėkite nuo 5,12 kWh, pritaikykite 80 % iškrovos gylį ir įvertinkite keitiklio naudingumo koeficientą, kad būtų galima palyginti iš lizdų gaunamą kintamosios srovės energiją.
- Palyginkite galias su srovės ribomis: nuolatinė grandinės galia turi neviršyti 2560 W, o paleidimo srovės šuolius reikia palyginti su 100 A trumpalaike riba ir keitiklio palaikoma galia.
- Patikrinkite keitiklio suderinamumą: prieš galutinai pasirenkant talpą reikia patikrinti 58,4 V LFP profilį, RS232/RS485/CAN protokolą ir atsarginio maitinimo perdavimo veikimą.
- Įvertinkite montavimo sąlygas: sienos tvirtumą, vėdinimą, drėgmę ir žiemos temperatūrą; patalpoje įkrovimo metu turi būti aukštesnė nei nulis temperatūra.
- Parenkite du scenarijus: konservatyvų rezervą ir didesnį savos energijos vartojimą, kad išvados būtų pagrįstos duomenų diapazonu, o ne vienu optimistiniu rodmeniu.
Apskaičiavus bendrą, naudingąją energiją ir galios ribas, galutinį talpos pasirinkimą galima įtraukti į montuotojo sistemos projektą, kuriame dar kartą patikrinama vardinė keitiklio galia, apsaugos priemonės ir montavimo vietos sąlygos. Taip akumuliatoriaus dydis atitiks tikruosius namų ūkio poreikius, o ne bus pasirenkamas pagal rinkoje įprastą talpą.
Klausimai ir atsakymai
Kiek naudingosios energijos 5,12 kWh akumuliatorius suteikia vienam vakarui?
Nominali 5,12 kWh talpa, esant 80 % iškrovos gyliui, suteikia apie 4,096 kWh atsargos, o maždaug 95 % efektyvumo inverteriu į kintamosios srovės elektros lizdus per vieną ciklą tiekiama apie 3,89 kWh. Tikrasis kiekis priklauso nuo inverterio modelio, kabelių būklės ir įrengimo patalpos temperatūros.
Kiek valandų užteks atsargos esant įprastai namų apkrovai?
Esant maždaug 0,4 kW vidutinei galiai, 3,89 kWh naudingoji energija teoriškai užtikrina maitinimą apie 9,7 valandos; esant 0,8 kW – apie 4,9 valandos, o esant 1,2 kW – apie 3,2 valandos. Tikroji trukmė priklauso nuo prietaisų paleidimo galios šuolių ir ciklinės apkrovos, todėl būtina palikti atsargą.
Kurie prietaisai prijungiami prie atsarginės grandinės, o kurie lieka maitinami iš tinklo?
Prie atsarginės grandinės prijungiami šaldytuvas, svarbiausias apšvietimas, maršrutizatorius, įkrovikliai, prireikus vandens siurblys ir būtiniausias virtuvės prietaisas. Galingi šildymo elementai, viryklės, vandens šildytuvas ir oro kondicionierius lieka įprastoje tinklo grandinėje arba atskiroje rankiniu būdu perjungiamoje prioritetinėje grandinėje ir automatiškai neįjungiami rezervo laikotarpiu.
Ar akumuliatoriui veikti kaip atsarginiam maitinimo šaltiniui būtinos saulės baterijos?
Nebūtinai. Kaip 48 V klasės nuolatinės srovės energijos kaupimo įrenginys, modulis gali rezervuoti energiją svarbioms grandinėms net ir neturint atskiros saulės elektrinės, jei įkraunamas per suderinamą inverterį ir elektros tinklą. Neturint dienos metu pagaminamos perteklinės energijos, atsarga yra ribota, todėl vienas modulis neužtikrina autonominio veikimo kelias dienas.
Kaip iškrovos gylis veikia akumuliatoriaus eksploatavimo laiką?
Kuo rečiau įkrova iškraunama iki apatinės ribos, tuo daugiau ciklų atlaiko elementai. Deklaruojami 6000 ciklų atitinka 80 % iškrovos gylį esant 25 °C temperatūrai; saikingesnis iškrovimas maždaug iki pusės įkrovos pailgina numatomą eksploatavimo laiką. Palikite nedidelę atsargą virš projektinės minimalios ribos, užuot kas vakarą visiškai ištuštinę akumuliatorių.
Ar vieno 5,12 kWh modulio užteks visam namui?
Vienas modulis tinka mažo namo, buto ar vasarnamio svarbių grandinių ir vakarinio savų reikmių vartojimo lygiui užtikrinti, bet ne neribotam viso namo maitinimui elektriniu šildymu ir galingais prietaisais. Jei ilgesnių elektros tiekimo pertrūkių metu reikia maitinti siurblius, šildymą ar darbui kritiškai svarbią įrangą, projektuojamas didesnis lygiagrečiai sujungtų modulių blokas, atskirai parenkant kabelius ir saugiklius.
Kaip žiemos šaltis ir drėgmė veikia sistemos projektavimą?
Darbinės temperatūros diapazonas yra −10…50 °C, o laikymo temperatūra – 0–35 °C; drėgmė turi būti mažesnė nei 95 % RH. Vidinio šildymo nėra, o įkrovimas žemesnėje nei 0 °C temperatūroje blokuojamas. Žiemą šąlanti nešildoma patalpa netinka įkrovimo vietai, o drėgnas rūsys, kuriame kaupiasi kondensatas, netinka korpusui. Prieš parenkant talpą būtina patikrinti įrengimo vietos temperatūrą ir sausumą.
Kuo skiriasi savoms reikmėms skirtas energijos vartojimo perkėlimas nuo atsarginio maitinimo projektavimo?
Savos elektros energijos vartojimą lemia dienos gamybos ir vartojimo skirtumas: kaupiklis leidžia dieną pagamintą saulės energiją panaudoti vakaro apkrovoms ir sumažina iš tinklo perkamos elektros kiekį kilovatvalandėmis. Atsarginis maitinimas priklauso nuo iškrovos gylio, keitimo nuostolių ir prie grandinės prijungtų įrenginių sudėties, kad nutrūkus elektros tiekimui pasirinktos grandinės liktų įjungtos. Tas pats rezervas tinka abiem tikslams, tačiau jų skaičiavimai skiriasi.
Kaip kurovų sąraše atsižvelgti į paleidimo srovę?
Kiekvienam atsarginės grandinės įrenginiui reikia užrašyti tiek nuolatinę galią, tiek trumpalaikę srovę, kurios jis pareikalauja paleidimo metu, ypač jei tai siurblys, kompresorius ar katilas. Nuolatinė apkrova turi neviršyti 2560 W nuolatinės galios ribos, o didžiausiąją apkrovą, prieš įjungiant grandinę, reikia palyginti su 100 A momentine riba ir inverterio paleidimo palaikymu.
Kada verta planuoti antrą lygiagrečiai jungiamą modulį?
Jei išmatuota vakaro ar nakties apkrova viršija vieno modulio naudojamą rezervą arba prie atsarginės grandinės prijungiamas siurblys, šildymo grandinė ar daugiau elektronikos, verta planuoti lygiagrečiai jungiamą papildomą modulį. „Gsike“ leidžia lygiagrečiai sujungti iki 16 modulių 51,2 V magistralėje; nuoseklusis jungimas nepalaikomas, o į tą patį akumuliatorių negalima jungti kitų prekės ženklų modulių ar senų elementų.
„FixWall 5.0“ 51,2 V, 100 Ah modulis turi integruotą BMS, RS232/RS485/CAN-BUS jungtis, plieninį laikiklį, žiedinius antgalius ir trejų metų garantiją; parduotuvės kaina – 849,99 euro, palyginti su 1250,00 euro orientacine kaina. Nemokamas pristatymas nurodytose ES rinkose: 1–3 dienos apdorojimui ir 2–7 dienos gabenimui, 30 dienų grąžinimo laikotarpis ir trejų metų garantija.
Straipsnio raktažodžiai: akumuliatorius vakariniam vartojimui ir namų atsarginiam maitinimui, 5,12 kWh sieninio akumuliatoriaus talpos parinkimas, savos elektros energijos vartojimas su 5 kWh akumuliatoriumi, akumuliatoriaus dydis įprastam individualiam namui, akumuliatoriaus talpos parinkimas pagal vakarinį vartojimą, kWh Suomijos namuose vakare, vienos nakties autonomija su 5,12 kWh akumuliatoriumi, akumuliatorius techninėje patalpoje, 5 kWh atsarginio maitinimo modulis svarbiausioms elektros grandinėms, „Gsike FixWall 5.0“ talpos parinkimas Suomijoje
